Kaip į gyvenimo sūkurį įtraukti senjorus?

Pirmadienis, 12 Rugsėjis 2011

2012 metus Europos Sąjunga paskelbė Aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais.

Nesenai „Veidas“ (Nr.36) paskelbė, kad per pastaruosius metus dešimt metų Lietuvoje vyresniojo amžiaus žmonių pagausėjo 4,3 procento – šiuo metu kas penktas Lietuvos gyventojas jau yra sulaukęs 60 metų ar daugiau. Šimtui Lietuvos vaikų iki 15 metų tenka 144 senjorai. Taigi ES iniciatyva mums tikrai svarbi, ji suteikia progą dar kartą peržiūrėti mūsų nuostatas šiuo klausimu.

Psichologai aliarmuoja, kad Lietuvos senjorai palyginti su jų bendraamžiais užsienyje yra uždari, jų bendravimo ratą sudaro tik šeima ir artimi giminės, jie blogai vertina savo gyvenimo kokybę. Lietuvos senjorai nesiburia į klubus, jų nesimato viešosiose erdvėse, taigi ir jų poreikiai, siekiai ar interesai beveik negirdimi.

Ar ES iniciatyva paskatins mus bent kiek keisti esamą padėtį? Mano galva, visų pirma, reikia visiems suvokti, kad senjorai yra garbinga ir lygiateisė mūsų visuomenės dalis. Keistis turi mūsų požiūriai ir nuostatos, tik tuomet galėsime surasti tinkamų veiksmų. Todėl raginčiau visus nutraukti nebylią jų atskirtį ir pripažinti, kad savo vyresniesiems bendrapiliečiams esame skolingi už tai, kad kadaise jie buvo aktyvūs, kad užtikrino tautos ir šalies išlikimą. Tad pasirūpinkime bent jau tuo, kad dabar jie turėtų orią senatvę.

Jei mūsų vertybinės nuostatos bus geros, nereiks jokių didelių akcijų ar programų. Atsakykite sau, keliems seneliams bandėte paaiškinti ar parodyti, kas yra internetas? Juk tikriausiai turite kaimynystėje tokių, kurie iki šiol to nežino. Ar bent kartą paklausėte nepažįstamos močiutės, kokia daina jai labiausiai patinka? Taip, žinoma, atokaus Varėnos kaimo senolės kepa parodomasias grikines bandas ir verda spanguolių kisielių atvežtiniams svečiams, o išpuoštos tautiniais kostiumais sėdi televizijoje. Parodyti lyg ir turime ką, visa tai nebenauja, bet ar nuoširdu? Atsakykime kiekvienas sau.

Jūratė Kulberkienė
LSDP tarybos narė