Kaip išsaugoti tautą?

Pirmadienis, 14 Lapkritis 2011

Naujausi demografinių tyrimų duomenys apie ES šalių gyventojus sukelia įvairių minčių apie mūsų valstybės ateitį, apie tai, kokie bus Lietuvos gyventojai po keliasdešimt metų.

„Lietuvos žinių“ (2011.11.02 Nr.252, straipsnis „Per 50 metų Lietuva aptirps penktadaliu“) duomenimis, jau 2060 metais šalyje turėtų likti kiek daugiau nei 2,6 mln. gyventojų. Trečdalis gyventojų bus 65 metų ar vyresni. Vadinasi, sparčiai senėjame. Tą patvirtina ir gyvenimo trukmės pokytis: atkūrus nepriklausomybę vyrų tikėtina gyvenimo trukmė siekė 66,4 metų, ir per dvidešimtmetį ji pailgėjo pusantrų metų – iki 68-erių; moterų vidutinė gyvenimo trukmė per tą patį laikotarpį pailgėjo 2 metais ir siekia 78,9 metus.

Iš esmės tai reiškia, kad šalyje stebima neigiama demografinė tendencija: mažėja jaunų žmonių ir didėja vyresnių, kurių gyvenimo trukmė pamažu ilgėja. Senoliai, žinoma, išmintingi, bet jų išminties ir patirties niekas neperims, jei jauni darbingo amžiaus žmonės išsilakstys po pasaulį. Manyčiau, kad pirmiausia reikia visom priemonėm skatinti jaunimą kurtis Lietuvoje. Tegu jauniems žmonėms bus lengviau imtis smulkaus ir vidutinio verslo, tegu valstybė suteikia jauniems verslininkams lengvatų. Atsakomybės jausmas ir verslo įsipareigojimai gali būti ne našta, o saitai, kurie padėtų jaunimui įleisti šaknis tėviškėje, čia kurti namus ir šeimą.

Galbūt tai sugrąžintų mūsų visuomenę prie pamatinių vertybių – prie šeimos ir tradicijų. Gal tuomet suvoksime 1954 m. mokslininko Franko W. Notestei išsakytą mintį, kad senėjimo problemos išvis nėra – tai tik pesimistinis požiūris į didįjį civilizacijos triumfą. Optimizmas iš Lietuvos kol kas iškeliauja su jaunaisiais emigrantais.

Jūratė Kulberkienė
LSDP tarybos narė