Sveikatos skrynia

2010-ųjų gegužę startavusiu projektu „Sveikatos skrynia“ siekiama propaguoti sveiko gyvenimo būdą ir papildyti sveikatos lobyną senolių vaistažolių receptais bei sukaupta patirtimi. Per pirmuosius metus projekto iniciatorė Jūratė Kulberkienė, sveikatos ekspertai žolininkai Jadvyga Balvočiūtė ir Virgilijus Skirkevičius bei sveikos mitybos propaguotojas prof. Rimantas Stukas keliavo po Lietuvos miestus ir miestelius, kur skaitė paskaitas ir dalinosi savo patirtimi apie sveiką gyvenseną. Iš viso buvo surengta dvylika tokių susitikimų. Be to, renginiuose iš vietinių žmonių surinkta nemažai liaudiškų vaistažolių receptų iš mūsų krašto žaliavų. Geriausi receptai paskelbti kalendoriuje „LT sveikatos skrynia 2011“. Kalendorius turėjo didžiulį pasisekimą.

Antraisiais „Sveikatos skrynios“ metais sveikos gyvensenos principai propaguoti įvairių susitikimų su rinkėjais metu, spaudoje, labdaros ir kitas akcijas. Tikimės, kad „Sveikatos skrynia 2012“ kalendorius sulauks ne mažesnio susidomėjimo ir paskatins dar daugiau žmonių išlikti ar tapti sveikuoliais.

Nuoširdžiausias ačiū visiems, kurie prisidėjo prie projekto bei išleidžiant 2012-ųjų kalendorių.

Kodėl sveika gyvensena?

Lietuvos medicina gali gydyti naujausiais vaistais ir metodais, taikyti ypač patyrusių kitų šalių gydytojų patirtį, tačiau nei ši pažanga, nei vykdoma sveikatos sistemos reforma visuotinės sveikatos mums neužtikrino – esame gana ligota, ilga gyvenimo trukme bei gera savijauta negalinti pasigirti tauta.

Šalis vis dar neįstengia ištrūkti iš pavojingos zonos – nors gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo, tačiau ji yra gerokai trumpesnė už Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Moterų vidutinė gyvenimo trukmė siekia apie 78,8 metus, vyrų – apie 68 metus, o ES valstybėse moterys vidutiniškai gyvena 82, vyrai – 76 metus.

Lietuvos gyventojų mirtingumas taip pat vienas didžiausių. Tą lemia kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties atvejai. Pažangiose ES šalyse žmonių mirtingumas nuo kraujotakos ligų mažėja, o Lietuvoje į gerąją pusę nesikeičia, ypač nuo širdies ir smegenų kraujotakos sutrikimų.

Mirtingumas nuo piktybinių navikų taip pat auga. Ypač baugina mirtys dėl išorinių priežasčių, iš jų vis dažnesnės savižudybės. Pagal šį rodiklį Lietuva liūdnai pirmauja Europoje jau daugelį metų.

Paveldimumas nulemia 10-15 proc., o gyvensena – net 40-60 proc. mūsų sveikatos. Liūdnoji statistika akivaizdžiai byloja, kad mums trūksta optimizmo, noro keistis, tinkamai rūpintis savimi bei artimaisiais, gyventi pilnakraujį kasdienį gyvenimą – keltis žvaliam, pradėti darbus ir juos užbaigti su džiaugsmu, tinkamai atsipalaiduoti.

Sveikatos ekspertas, žolininkas Virginijus Skirkevičius teigia, kad šiuolaikinė medicina neieško giluminės ligos priežasties. Iš tikrųjų reikėtų gydyti žmonių gyvenimus, pagrindinius streso ir ligų kaltininkus – pyktį, baimę ir pavydą, o liga tėra tik šių blogybių pasekmė.

Be to, labai svarbu neduoti blogoms emocijoms ar prasidėjusiam negalavimui kerotis – sveikatos paveldo skrynioje galima rasti daugybę ranka pasiekiamų vaistinių augalų, grūdų, vaisių bei daržovių, kurie padės stiprinti imunitetą, pagerinti miegą, virškinimą ar pulsą. Nemažai tokių „gydytojų“ galima užsiauginti tiesiog ant palangės ar savo sklypelyje, rasti švariuose laukuose ar miške.

Viena iš pagrindinių tokios profilaktikos savybių – naudoti tuos augalus, kurie auga savoje terpėje, atsižvelgti į vartotojo amžių, po tam tikro kurso padaryti pertrauką.

Natūralios sveikatos stiprinimo ir grūdinimo priemonės tikrai nepakenks. Šiek tiek pasistengus savo gyvenimą galima sutvarkyti taip, kad šauktis medikų reikėtų tik išskirtiniais atvejais. Nėra amžiaus ribos, kada galima nesirūpinti savo sveikata. Tą daryti būtina nuolat bei tobulėti dvasiškai iki pat mirties.